Top

„Šilo kopa“ – bistro Merkinėje su istorijos prieskoniu

Tekstas: Gondinga Kmieliauskaitė

Važiuojame į Merkinę susipažinti su nauja vieta Dzūkijoje – bistro „Šilo kopa“. Tiesiog viską mesti ir atsiduoti naujai gyvenimo sričiai – iššūkis. Tačiau būtent taip pasielgė šeima iš Druskininkų. Nusprendę pakeisti savo gyvenimą, išvyko į Merkinę ir padovanojo naują vietą Dzūkijai.

Jaukumas ir šiluma – labiausiai tinkantys žodžiai, apibūdinti šią vietą. Čia nebandoma vaikytis madingų tendencijų, čia svarbiausias tikrumas. Tikslas – kad kiekvienas svečias jaustųsi kaip namuose. Lankytojai jau spėjo tai įvertinti – juos žavi tai, kad viskas daroma iš širdies, atiduodant dalelę savęs. Šio bistro filosofija – perteikti regioninę virtuvę per savo prizmę.

Apie savo naująją veiklą pasakoja Alma (virtuvės šefė, pagrindinė „Šilo kopos“ ašis) ir Edita.

Idėja kilo… neradus, kur išgerti kavos

VMG Master: Papasakokite priešistorę, nuo ko viskas prasidėjo?

Alma: Prieš porą metų su šeima lankėmės Merkinėje ir tiesiog neradome, kur atsigerti kavos. Kitą vasarą atvykome vėl, bet taip pat dar nebuvo tokios vietos, kur galima būtų prisėsti išgerti kavos. Tada kilo idėja! Reikia įkurti vietą, kur būtų galima apsilankyti čia, Merkinėje.

Edita: Viskas vyko labai greitai. Sugalvojom vidurvasarį, o rugpjūčio viduryje jau tvarkėme dokumentus. Pas mus šeimoje mama visuomet stebina savo patiekalas, tad nuolat galvodavome, gal reikia ne tik mus palepinti, o to nusipelnė ir kiti? Tokie komentarai išsivystė į tai, ką dabar ir turime – „Šilo kopą“.

Merkinė – vieta su gyva istorija

VMG Master: Kaip nusprendėte, kad „Šilo kopa“ bus būtent Merkinėje, o ne Druskininkuose, iš kur ir esate?

Alma: Merkinė – nedidelis miestelis, esantis Varėnos rajone. Čia ne tik įspūdinga panorama, bet tai  vieta su galinga ir gyva istorija.

Edita: Merkinės muziejaus darbuotojai pateikė mums Merkinę labai patraukliai. Mes norėjome jaukios, šiltos ir šeimyniškos vietos ten, kur pajautėme, kad jos reikia. Druskininkams reikia modernumo. Turistai vasarą čia plūste plūsta. Mus atrado turistai iš Šveicarijos, Prancūzijos, net amerikiečiai, izraeliečiai, belgai. Jie mums sakė: „Mes keliaujame po Europą, bet pas jus pavalgėme skaniausiai.“

VMG Master: Ne kiekvienas ryžtųsi bandyti sėkmę atidaryti bistro didmiestyje, o čia rizika dar didesnė…

Edita: Žmonės jaučia, kas jiems yra geriausia, o mes esame laukiniai, miškiniai. Niekada nesiekiame būti hipsteriai, tiesiog jaučiame, ką ir kaip turime daryti.

Alma: Pradžioje manėme, kad kepsime bandeles, vaišinsime kava, arbata ir desertais. Tada pradėjome galvoti apie autentišką regioninę virtuvę. Regioninė virtuvė – tai ne tik dzūkiška. Mes nesame lietuviškų, autentiškų patiekalų bistro. Patiekalus, kuriuos įtraukiame į meniu, siejame su galinga Merkinės istorija. Daugelis tikriausiai net nežino, kad tai trečiasis miestas, gavęs Magdeburgo teises Lietuvoje. Merkinė buvo tas taškas,kur buvo Vazos namai, atvykdavo didieji Kunigaikščiai, Petras I. Vladislavas Vaza mirė čia. Jis vasarodavo, o jo meilužės atvažiuodavo iš Krokuvos. Vėliau Vaza savo meilužei nupirko žemės ir įkurdino su savo sūnumi. Merkinė tuo metu buvo stotelė tarp Vilniaus ir Krokuvos. Merkinė buvo labai spalvinga – vokiečiai, lenkai, 75 procentų žydų, net ir totoriai.

Apie Dzūkijos krašto virtuvę

VMG Master: Papasakokite apie Dzūkijos krašto virtuvę!

Alma: Mes, dzūkai, nesame tokie turtingi. Visos gėrybės iš miško – grybai, uogos. Žemės čia nėra itin derlingos, todėl dominuoja grikiai, bulvės, įvairios žolelės – čiobreliai, griežčių lapai, burokėlių lapai. Iš dilgėlių verdame sriubas. Kadaise Merkinėje didikams būdavo ruošiama baltoji sriuba su vėžių uodegėlėmis. Daug domėjomės kulinariniu paveldu. Idėjų semiamės knygose, randame ir kalendoriuose. Svečiai visada pastebi kitokius, įdomius pavadinimus.

Pavyzdžiui, „šmalcas“. Tai – patiekalas, kuris žinomas ne tik šiame regione, o ir kitose šalyse. Adaptuotas šiuolaikiniam valgytojui: spirgučių, svogūnų ir vietinių prieskoninių žolelių užtepas, paskanintas obuoliais. Šiame krašte daug kas taip ir vadino „šmalcu“, nes Dzūkijos regioninis parkas buvo Lenkijos kraštas.

Edita: Mes patys muziejuje klausėmės, koks istorinis Merkinės patiekalas. Tačiau jo nėra. Čia – pasaulio virtuvė. Žygimantas Augustas, paskelbtas karaliumi, suteikė miesto teises Merkinei, o Merkinė – Vilniaus miestui. Čia buvo kryžkelė – kelias nuo Krokuvos į Vilnių, todėl visą tą tautų virtuvę bandome prikelti kuriant patiekalus.

Čia kopos ir miško struktūra – lyg Nidoje

VMG Master: Pavadindami savo bistro „Šilo kopa“, idėjų sėmėtės būtent iš istorinio konteksto?

Alma: Dzūkija skirstoma į atitinkamas teritorijas. Kiekviena jų turi savo pavadinimą. Mes priklausome Šilų dzūkams. Antrasis žodis „kopa“ parinktas todėl, kad smėlis – kaip kopose prie jūros. Šiose teritorijose kontinentinės kopos – antrosios Lietuvoje, o pati miško struktūra kaip Nidoje.

VMG Master: Kaip manote, ko labiausiai trūksta mažiems miesteliams?

Edita: Mano inspiracija yra „Šturmų švyturys“ (restoranas Ventės miestelyje). Dardi neįdomiais keliais, kuriais neprasilenkia mašinos, bet važiuoji, nes turi tikslą. Ten važiuoji dėl maisto. Mes manome,kad jeigu atvyksta pas mus, vadinasi, turi būti geras maistas, nes dėl to juk žmonės ir renkasi mus.

Alma: Mes ne tik siūlome maistą, bet ir edukuojame apie maisto kultūrą, istoriją. Greit pristatysime ir renginių ciklą.

Svarbiausiai – žinoti tai, ką darai, ir laikytis savo siekių

VMG Master: Visų akys dabar krypsta į modernumą. Stengsitės stebinti ar pasirinksite klasiką?

Alma: Mūsų tikslas – kad svečiai išsineštų gerą emociją. Mes norime būti unikalūs ir išsiskirti. Svečiams iš užsienio galbūt labiau atrodome modernūs, nes pateikiame staigmenų, jie to nematę, neragavę, o saviškius šiek tiek sunkiau nustebinti, nes vis tik daugelis prie to pripratę. Bėgant laikui mes stengsimės „paturbinti“ patiekalus.

VMG Master: Kokie svarbiausi aspektai kuriant meniu?

Alma: Sezoniškumas, šviežias produktas ir tinkami prieskoniai – svarbiausia.

Edita: Kai kuriuos produktus gauname tiesiai iš ūkininkų. Kuo toliau, tuo labiau sieksime, kad dar daugiau produkcijos atkeliautų tiesiai iš aplinkinių ūkių.

VMG Master: Dzūkijos kraštas linkęs į žuvies patiekalus ar mėsos?

Alma: Šiame krašte turime tikrai daug žuvies, bet mėsos patiekalai visada buvo populiaresni ir vis ieškome originalių sprendimų. Kalėdinio laikotarpio metu bus galimybė paragauti išskirtinio elnienos troškinio.

VMG Master: Esate dar naujokai maisto sferoje. Kaip save įsivaizduojate ateityje?

Alma: Norime prisiliesti prie žydiškų patiekalų. Pačioje restorano veiklos pradžioje  galvojome vien apie žydišką virtuvę dėl labai paprastos priežasties. Merkinėje anuomet gyveno 75 procentai žydų, o jų maisto kultūra ir patiekalai labai žavi. Norime turėti tokią vietą, kur tilptų menas. Maistas ir menas. Kviesime svečius muzikuoti. Bistro bus su šarmu– muzika ir menu.