Top

Baras – vienas pelningiausių, bet rizikingiausių verslų: interviu su ekspertu

Tekstas: Urtė Mikelevičiūtė, nuotraukos: Augustė Tamulytė

Dirbantiems restoranų sektoriuje, o ypač barmenams ir labiau susiduriantiems su stipriųjų gėrimų bei kokteilių kultūra, ši pavardė jau girdėta. Ji tikriausiai žinoma ir tiems, kurie mėgsta džiną, nes Martynas Paukštys yra iš tų gėrimų prekės ženklų ambasadorių, kuris matomas ne tik barmenams, bet ir visuomenei.

Šis atviras interviu atskleidžia karjeros kelią nuo barmeno asistento iki žinomo gėrimų prekės ženklų ambasadoriaus. Ir toli gražu visai ne rožėmis klotą: nuo visiško išsekimo iki visiško pasisekimo.

Viskas prasidėjo nuo citrinų pjaustymo ir taurių blizginimo: butelį į rankas gavo vos po kelių mėnesių

VMG Master: Martynai, jau ketveri metai esi žinomas kaip stipriųjų gėrimų ambasadorius. Papasakok, nuo ko viskas prasidėjo?

Martynas: Po mokyklos išvykau studijuoti fotografijos į Londoną. Nors planuose buvo aktorinis, tačiau sužinojęs, kad į jį stojant reikia mokėti kone visą Šekspyrą anglų kalba, visgi pasirinkau savo hobio profesiją. Ir kaip sužinojau po to, vos po mokslų pradėjęs rimčiau dirbti šioje srityje, kad jis ir liko mano hobiu. Bet. Visuomet šalia buvo baras.

Kaip žinia, nuvykus studijuoti į Londoną ir norint ten pragyventi, reikia dirbti – taip atsiradau bare. Pasakiau sau, kad padavėju niekada nebūsiu, tad iškart keliavau į barą – pjaustyti citrinų ir blizginti taurių. Į rankas butelius paėmiau tik po aštuonių mėnesių ir tik tada jau pats dariau gėrimus žmonėms.

VMG Master: O kaip tave priėmė tiesiai į barą be jokios patirties? Aktoriniai gebėjimai?

Martynas: (juokiasi) Na, teko truputį pagražinti CV, kurio iki šiol net neturėjau, nes jokio darbo nebuvau dirbęs. Papasakojau, kad Lietuvoje dirbau baruose jau 2–3 metus (nors man buvo tik 19 metų), ir priėmė.

Gyvenimas už baro – ne tik kokteiliai ir smagūs pokalbiai, į jį įeina ir juodasknygų graužimas

VMG Master: Kada visgi supratai, kad barų kultūra – tavo pašaukimas?

Martynas: Supratau, kad reikia pasirinkti, ar noriu dirbti su fotografija, ar atstovauti barų kultūrai. Apsisprendžiau per vakarą – visgi į darbą bare eidavau su didesne šypsena nei fotografuoti. Tuomet per savaitę pardaviau visą įrangą, gal kokių 10 tūks. Eur vertės, ir pasišvenčiau šiai profesijai. Beje, nepabėgau toli nuo kraujo – mano tėtis dvidešimt metų turėjo barą.

VMG Master: Drąsu ir ryžtinga! Kas toliau? Norėjai tapti kietu barmenu?

Martynas: Kai dirbau baruose universiteto laikais, į jį žiūrėdavau labiau kaip į pinigų šaltinį. Na, o kai nusprendžiau, jog lieku šioje srityje… Tada ir prasidėjo rimti reikalai. Žinojau, kad jeigu noriu pasiekti daugiau ir, galiausiai, noriu iš to gyventi, negaliu būti vien barmenas. Turiu ir noriu išmanyti visą šią sferą.

VMG Master: Ką darei, kad pažvelgtum į šią kultūrą plačiau nei vien kaip į gėrimų miksavimą?

Martynas: Kokteiliai man visuomet atrodė fainai, bet norėjau suprasti viską: nuo vadovavimo barui iki išsamių gėrimų specifikacijų. Skaičiau, domėjausi, per pietų pertrauką neidavau gerti alaus – skaitydavau skaitydavau ir skaitydavau. Realiai, grauždavau knygas.

VMG Master: O nemanai, kad tokio suvokimo ir atsidavimo labai trūksta čia? 

Martynas: Oi, net nediskutuotina. Tikriausiai tik užsienyje yra priimtina, kad daug pasiekia tie, kurie pamažu kyla ir yra pradirbę visose grandyse. Aš dabar galiu jau drąsiai teigti, kad pradirbau visose pozicijose: nuo barmeno asistento iki vadovo, nuo mokymų vedimo aptarnavimo iki privačių miksologijos klasių.

Išties, mes turime Lietuvoje problemą. Barmenai, kurie pradirba vos porą metų, yra atpažįstami ir matomi, truputį susireikšmina. Galvoji, kad viską žinai ir esi labai kietas, o išties…

VMG Master: Sėkmingai klostėsi tavo karjera, tad kas privertė grįžti?

Martynas: Kai 24 metų man pasiūlė atidaryti barą nuo A iki Ž, nuo derinimo su statybininkais iki meniu ir mokymų, atrodė viskas wow. Bet nesu dar gyvenime patyręs tiek streso. Tada įvyko taip vadinamas mental breakdown. Visiškai išsekau ir tiesiog norėjau pas mamą.

Sunkiausia išmokti pasitikėti kitais ir deleguoti darbus

VMG Master: Kaip manai, kodėl tau pačiam taip nutiko?

Martynas: Man sunkiausia – deleguoti darbus. Tiesiog nepasitikėjau iki galo žmonėmis. Kone viską dariau pats, o jeigu duodavau darbą, stebėdavau slapčia per petį, ar jis vykdomas gerai.

VMG Master: O ar pats niekada nenorėjai turėti savo baro?

Martynas: Baras – vienas pelningiausių verslų, bet ir vienas rizikingiausių verslų.

Jeigu turi komandą, kuri dirba iki galo – tuomet puiku. Turi suvokti, jog reikės aukoti labai daug asmeninio laiko ir nešti didžiulę atsakomybę.

VMG Master: Martynai, o kokie gėrimai tau artimiausi pačiam?

Martynas: Dabar dirbu su vienu didžiausių krepšelių Lietuvoje. Netgi su dviem konkuruojančiomis stipriomis gėrimų grupėmis, tad visi gėrimai man artimi. Be abejo, dažnai esu vadinamas džino ambasadoriumi, tiesa, jis man yra labai artimas. Labai įdomūs man itališki kartieji gėrimai. Juos atranda pasaulis – ir aš.

Trumpa Martyno Paukščio dosjė:
  • 19 metų Martynas išvyko į Londoną studijuoti fotografiją „Thames Valley“ universitete.
  • 3 metus studijuodamas universitete dirbo kokteilių klubuose ir baruose.
  • 22 metų po studijų dirbo „Drake and Morgan“ baruose. Kurdavo kokteilių meniu ir vesdavo privačias kokteilių gamybos klases.
  • Epizodiškai dirbo „O2“ arenos VIP bare, kuriame plakė kokteilius didžiausioms pasaulio garsenybėms.
  • 23 metų Martynas su komanda atidarė „Bodean’s Balham“ kokteilių barą ir restoraną, kuriam vėliau ir vadovavo.
  • 2015 metais Martynas grįžo į Lietuvą ir pusę metų dirbo „King and Mouse“ bare.
  • 3 metus dirbo distributorių įmonėje „Tridens“.
  • Nuo 2015 metų iki dabar Martynas yra „Remy Cointreau“ gėrimų krepšelio ambasadorius Lietuvoje.
  • 2018 metais Martynas prisijungė prie alkoholio tiekėjų įmonės „Liviko“ ir tapo „Bacardi – Martini“ prekių ženklų ambasadoriumi Lietuvoje, išlaikęs visą „Remy Cointreau“ krepšelį.